Granito kolumbariumai

Granito kolumbariumas — tai ne vienas daiktas, o elementų rinkinys, kuris dešimtmečius turi veikti kartu: lyjant, šąlant ir kaitinant saulei, be stogo ir be priežiūros.

Iš ko susideda urnų siena

Žiūrint į baigtą konstrukciją, matyti vientisas tūris. Iš tikrųjų jis susideda iš penkių sluoksnių, kurių kiekvienas turi kitą paskirtį ir kitus reikalavimus.

• Cokolis — atskiria konstrukciją nuo grunto ir perduoda svorį pamatui. Jam tenka daugiausia nuo dangos atšokančio vandens ir žiemos druskos, todėl jo akmuo turi būti atsparus nešvarumams.
• Rėmai ir pertvaros — sudaro nišų tinklą. Būtent jie suteikia sienai ritmą, todėl jų plotis ir padalijimas lemia, ar konstrukcija atrodo apgalvota, ar sulipdyta.
• Nišos galinė sienelė — plokštė, uždaranti kamerą iš galo. Tamsi, kad nišos vidus neblaškytų žvilgsnio.
• Priekinės plokštės — uždaro nišas iš išorės, ant jų graviruojami užrašai. Jas turi būti galima nuimti ir vėl uždėti.
• Karnizas — viršutinė juosta, nuvedanti vandenį už sienos plokštumos.

Akmuo, iš kurio statome

Apdailą ir lentynėles gaminame iš raudono Bohus Red, nišas — iš tamsios Impalos. Parametrus pateikiame iš eksploatacinių savybių deklaracijų, t. y. dokumentų, kuriuose akmens gamintojas deklaruoja bandymų rezultatus, — ne iš reklaminio lankstinuko.

• Bohus Red

  Granitas iš Švedijos — Bohuslän regionas vakarinėje pakrantėje

  • apdaila 3 cm
  • lentynėlės 6 cm

  Raudonas iki rausvai pilko, vidutinio ir stambaus grūdėtumo. Lenkijoje žinomas pirmiausia iš antkapių, Skandinavijoje nuo XIX a. naudojamas statyboms — iš tos pačios uolienos iškaltos ir Frogner parko skulptūros Osle.

  Vandens įgeriamumas

  0,12 %

  Atsparumas gniuždymui

  218 MPa

  Tūrinis tankis

  2,7 g/cm³

  Reakcija į ugnį

  A1 klasė

  Poringumas

  labai mažas

  Atsparumas dilimui ir įbrėžimams

  labai didelis

  Duomenys: eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 2026/8

• Impala

  PAR — Bušveldo kompleksas, Rustenburgo apylinkės

  • nišos 3 cm

  Tamsiai pilka, nupoliruota beveik juoda, smulkaus ir tolygaus grūdėtumo. Petrografiškai tai gabro grupės uoliena (noritas), akmens prekyboje vadinama granitu.

• Bengal Black G20

  Juodas granitas iš Indijos

  Vandens įgeriamumas

  0,2–0,4 %

  Atsparumas gniuždymui

  180–220 MPa

  Tūrinis tankis

  3,1 g/cm³

  Reakcija į ugnį

  A1 klasė

  Poringumas

  labai mažas

  Atsparumas dilimui ir įbrėžimams

  labai didelis

  Duomenys: eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 2026/9

Abi deklaracijos išduotos pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011, remiantis standartais EN 12440:2005 ir EN 12058:2005, taikant 4 vertinimo sistemą. Numatyta paskirtis abiem atvejais: elementai naudojimui lauke ir akmens apdaila.

Ką reiškia šie skaičiai

Vandens įgeriamumas — tai vandens kiekis, kurį akmuo gali sugerti. Kuo mažiau jo įsigeria, tuo mažiau užšąla struktūroje, o būtent užšalimo ir atšilimo ciklai kapinėse akmenį ardo greičiausiai. Atsparumas gniuždymui apie 200 MPa — kelis kartus daugiau nei konstrukcinio betono. A1 klasė reiškia nedegią medžiagą — tai svarbu kolumbariumui, prie kurio ištisus metus dega žvakės.

Kodėl skiriasi storis

Apdaila ir nišų plokštės yra 3 cm, lentynėlės — 6 cm. Apdaila dengia už jos esančią konstrukciją. Lentynėlė išsikiša prieš sienos plokštumą ir laiko viską, kas ant jos padedama: žvakes, vazas, žiemą sniego sluoksnį. Dažnai tai ir vienintelis elementas, į kurį kas nors atsiremia, siekdamas viršutinės nišos, — todėl ji dvigubai storesnė.

Ilgaamžiškumą lemia vanduo

Beveik kiekvieno kapinių akmens konstrukcijos pažeidimo šaltinis tas pats: vanduo, patekęs ten, kur neturėjo, ir užšalęs. Todėl karnizas turi turėti nuolydį, nuvedantį lietų į išorę, o ne link nišų. Kraštui reikia lašakraščio griovelio, kad lašas atitrūktų nuo akmens, o ne tekėtų sienos paviršiumi ir nepaliktų dryžių.

Atskiras dalykas — siūlės. Standus skiedinys tarp elementų, kurie juda dėl temperatūros, įtrūksta pirmas — ir pro tą plyšį vanduo patenka vidun. Siūlių atlikimas yra viena iš tų detalių, kurių nuotraukoje nesimato, bet kurios lemia konstrukcijos būklę po penkiolikos metų.

Paviršiaus apdaila

Tas pats granito blokas atrodo visiškai kitaip, priklausomai nuo apdirbimo. Poliravimas išryškina spalvą ir raštą, uždaro poras ir palengvina plovimą — todėl jis naudojamas ten, kur krypsta žvilgsnis ir siekia ranka: priekinėms plokštėms ir rėmams. Šlifavimas suteikia matinį, ramų paviršių be atspindžių. Terminis apdirbimas palieka šiurkščią faktūrą, kuri neslysta po kojomis, todėl tinka laiptams ir horizontaliems elementams.

Dviejų apdailų derinys viename tūryje — viena iš nedaugelio puošybos priemonių, kurios šioje architektūroje nerėžia akies. Visa kita paprastai tik kenkia.

Ko paklausti kiekviename pasiūlyme

Nesvarbu, kas bus rangovas, šie klausimai atskiria sąžiningą kainą nuo optimistinės:

• Iš kokio akmens pagaminti atskiri elementai ir ar jam yra eksploatacinių savybių deklaracija?
• Kokio storio plokštės numatytos atskiriems elementams?
• Kaip tvirtinamos priekinės plokštės ir ar jas galima nuimti nepažeidžiant?
• Kaip išspręstas vandens nuvedimas nuo karnizo?
• Ar pamatas ir danga aplink įskaičiuoti į kainą, ar ne?
• Ką tiksliai apima garantija ir kokiam laikotarpiui?

Paskutinis punktas dažniausiai praleidžiamas, o skirtumas tarp pasiūlymų neretai kyla būtent iš apimties, ne iš akmens kokybės.

Konstrukciją pritaikome vietai — apie tai, kas lemia sienos formą ir dydį, rašome skyriuje kolumbariumai pagal matmenis. Tai, kas vyksta po žeme, aprašėme atskirai skyriuje apie montavimą ir teritorijos paruošimą. Pastatytas konstrukcijas iš arti pamatysite darbų galerijoje.